Dar nepradėjęs rašyti pirmųjų šio teksto raidžių ausyse girdžiu šaižų vaikystėje girdėtą šauksmą „nežaisk, čia mūsų smėlio dėžė!” Tarsi šaukiančiųjų choras turėtų visas išimtines teises reikšti svarią ir nepaneigiamą nuomonę visais tikėjimo klausimais, ar net ne tikėjimo, o tarkim apie religinių apeigų, bendravimo su Viešpačiu Dievu būdą, kuris savo blizgesiu ir pompastika akivaizdžiai prieštarauja Jėzaus Kristaus mokymui [...]

httpv://www.youtube.com/watch?v=GGGwCUeLPRY

I Savo tėvo niekada nepažinojau. Buvau pavainikis. Benkartas. Kai man tebuvo dveji metai, mano seneliai ir mama atsikraustė iš Vilkijos į Paberžę todėl, kad čia niekas nepažinojo mūsų. Mama visiems pasakojo, jog mano tėvas buvo raitosios policijos grandinis, kurį nušovė per „Varanupės“ smuklės kratą. Senelis įsitaisė klebonijos ūkvedžiu, o senelė – šeimininke. Senelei mirus, jos vietą užėmė [...]

Kaip manote ar galima Lietuvoje ramiai ir blaiviai padiskutuoti prostitucijos legalizavimo klausimu? Ar prostitucija yra tabu, kurio pats paminėjimas sukelia siaubingas neatšaukiamas pasekmes ar vis tik visuomenė turi svarstyti tokius savo pūlinius kaip nuo perdozavimo romų tabore mirštantys jaunuoliai, atviras neofašistinių bei antisemitinių nuotaikų augimas ar prekyba žmonėmis ir kūnais. Asmeniškai neturiu konkrečiai apibrėžtos aiškios pozicijos [...]

Jūs turbūt girdėjote apie pastarųjų dienų įvykius, kurie šiuo metu, plačiai aptarinėjami žiniasklaidos ir visuomenės, narpliojami ir painiojami, baigia apaugti gandais bei klaidingomis versijomis. Po visą šalį  ieškoma įvykių priežasties ir kaltininkų. Būdamas pakankamai blaivaus proto suvokiu, kad yra tik laiko klausimas, kada visų įvykių dalyvių, tarp jų ir mano, vardai bus paviešinti ir atiduoti teismui. [...]

PAVASARIS      „Jeigu Dievas gyventų Žemėje, žmonės jam išdaužytų langus.”                                               Žydų priežodis  Kovo 5 d. „Negerk vienas!” – auksinė taisyklė, stropiai laužoma visų be išimties alkoholikų. Aš taip pat jos nesilaikau. Šiknon visus pamokslautojus, moralizuotojus ir kitus tos padermės skalytojus. Alkoholizmas – ne nuodėmė. Nuodėmė – atimantis norą gyventi vienišumas, supratimas, kad neturi nieko, kam rūpėtum ar kuo galėtum [...]

Balandžio 1 d. Mišių nelaikiau, susitariau, kad mane pakeistų gretimos parapijos klebonas, su kuriuo santykiai nors ir ne itin draugiški, bet žmogus jis geras, iškart suprato, jog reikalas rimtas. Išvažiavau anksti, visą kelią ligi pat Kauno skendėjau armijos laikų prisiminimuose. Mus pašaukė aštuoniasdešimt aštuntais metais į tarnybą Kalnų Karabache. Buvome vieni paskutiniųjų lietuvių šauktinių, tarnavusių sovietų armijoje. Kraštas [...]

Gegužės 1 d.  - Ar labai blogai vakar pasirodžiau? – tai buvo pirmas klausimas, kurį graužiamas kaltės jausmo ryte telefonu uždaviau Adrijai.  - Viskas gerai, – nuramino ji. – Užsirekomendavai kaip reikiant, jie tikrai tave pastebėjo. Lauksim, kas bus toliau. Dabar gali dienelę kitą pailsėti, apmąstyti reikalus, jei ką nors pavyks sužinoti, būtinai pranešiu. Adrijai padėjus ragelį, išsitraukiau iš [...]

VASARA                        „Fantastai stebuklais tiki dar mažiau negu prostitutės meile.”                                                    Sergej Lukjanenko Birželio 3 d. Apie tai, kad plaukiosime jachta, sužinojau prieš dvi dienas. Henris mane perspėjo, kad susirinks nedidelė vyrų kompanija, „nusiteikusi gerai prasiblaškyti”. Šie žodžiai nesukėlė didelio įtarimo, tad džiugiai priėmiau pasiūlymą ir, kaip buvo tartasi, vakare be penkiolikos šešios atvykau į jachtklubą. Visi jau laukė. [...]

Liepos 1 d. Silvija augina baltą korela papūgą, apdovanotą neįtikėtina aristokratiško grožio skiautere. Dar turėčiau pridurti, kad ši papūga itin padykęs patinėlis, vardu Žanas Polis. Paukštis taip pavadintas didžiojo prancūzų mąstytojo Žano Polio Sartro garbei. Silva netgi išmokė jį keleto įmantrių frazių. „Pragaras – tai kiti. Pragaras – tai kiti…” – plėšia gerklę plunksnuotasis, kai išalksta. „Mano [...]

Rugpjūčio 4 d. Tokia diena, kai norisi išsitiesti ant sofos ankštame psichiatro kambarėlyje ir skirti šiek tiek dėmesio savianalizei. Herr Doktor , šiomis dienomis jaučiuosi nutolęs nuo savo pirmapradžio pašaukimo, smarkiai apleidęs Kristų ir motiną Bažnyčią. Nenoriu vaidinti nekalto ar aukos, bet dėmesys religijai slopsta sulig kiekviena diena. Imu jausti tuštumą, didžiulę properšą tarp to, kas esu, ir to, [...]

RUDUO    „Gal, kaip retsykiais pamanydavau, manyje vis dėl to slypėjo šioks toks humoristas, o tada viskas gerai. Tik tas humoristas dar nepakankamai atsiskleidė, nes man dar nebuvo iš tiesų bloga.”                                                          Hermann Hesse Rugsėjo 2 d. Vakaras Kauno valstybiniame dramos teatre, klaustrofobiškas šiuolaikinio šokio spektaklis „8 kvadratiniai metrai”. Aukšto lygio perversija, įtikinantis buitinis realizmas, niekinė pasaulio beprasmybė ir skurdas, [...]

Spalio 1 d. Brėkštantis Kauno dangus kaip reta giedras ir (nepabijokime to žodžio) žydras. Prabudusio miesto parkus glamonėja ruduo, žmonės šypsodamiesi šildosi saulės atokaitoje, upėse mirksta paskutinai žvejai, gatvių šlavėjai nervingai gniaužo rankas nujausdami lapkritą. O vienas apsnūdęs miestietis atsikėlė ta koja ir pratarė sau tyliai: „Šiandieną būsiu geresnis nei vakar. Mylėsiu savo moterį, elgsiuosi su ja [...]