rytas kuris nelauktas išaušo diena ne man ir ne mano užstrigę žodžiai minčių kamputyje gyvenimas svetimas juodai baltas uždarytas klajūnas ieško išėjimo knygos užvertos nėra vilties ramybė ateityje o dabar tik skausmas skausmas širdies ir tolimų namų svetimas pasaulis svetima mintis žodžiai kurie liko stringa gerklėje svetimos kalbos jau neįdomios čia baigiasi būtis ir slakioje ...

Įsivaizduokime, kad laikraštyje ar knygoje perskaitėte tokį mokslinį tekstą: „The recent House of Commons Environmental Audit Committee report estimated that air polution could be contributing to as many as 50 000 deaths in the UK per year. Early results of a study commissioned by the Mayor to be published later this year suggests that around 4300 people a year in London could be dying prematurely, mainly as a result of the impact of poor air quality on prie-existing conditions such as asthma, heart ...

Šį tekstą inspiravo skandalingas postas, kurį Facebook tinkle paskelbė Andrius Užkalnis talžydamas dabartinę valdžią dėl nuviltų rinkėjų lūkesčių. Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė pavadinta beviltiška ir palyginta su tuščia skarbonke. Akivaizdu - dūžta daugybės žmonių viltys, kad pergyvenus bolševikus ir valstiečius, Lietuva prisikels ir stos sveiko proto kelin. Net gi gerovės valstybės idėja pateikta nemokšiškai ir suplakta su politiniais vėmalais bei pūliniais. Todėl nenuostabu, kad nedera gitaros ir vis daugiau žmonių linkę skiepytis kremliaus čipais. Iš kur toks nepasitikėjimas ir neapykanta savimi ir ...

Ar pastebėjote, kad internetiniai ekspertai žymiai protingesni už visus valdininkus, verslininkus, prezidentus, direktorius, medikus ir krepšinio trenerius? Internetiniam ekspertui nieko nėra sudėtingo. Viskas yra aišku, suprantama, tiesmuka, o teisinga veiksmų kryptis visada akivaizdi. Kas tai bebūtų, ar tilto remontas, ar visos Lietuvos paskiepijimas nuo COVID, ar verslo darymas pandemijos sąlygomis – viskas yra akivaizdu, tik debilai politikai, valdininkai, verslininkai (reikiamą pabraukti) to nesupranta. Atlikime vieno atvejo analizę – pasinaudokime Andriaus Užkalnio straipsneliu, išdedančiu į šuns dienas Vyriausybę bendrai ir kiekvieną ministrą ...

šiandien jaučiuosi tuščias ir nesuprantu kas su manimi vyksta. žinau kad mano planas yra geras ir realus bet kiek man tai kainuos pastangų ir kantrybės. žinau kad turiu viską čia palikti, visą komfortą, pagarbą, ir nuolaidas kurias man daro čia. nerti į nežinią bus sunku, bet reikia nes čia jaučiu kad prarandu daugiau negu atrandu. bus sunku prarasti draugus ir įprastą gyvenimą, bus sunku prarasti savo gyvenimo draugę.... bet matyt tam aš pasiruošęs. daug galvoju apie zarasai vs veisiejai, bet kuo daugiau aš ...

Tos dienos laukiau seniai. Jau prieš kelis metus su broliu pakalbėjom, kad artimiausias visiškas saulės užtemimas bus matomas „kažkokiose“ salose Atlanto vandenyne. Svarstėm galimybę ten nuvažiuoti. Net „Holiday Pirates“ dar prieš kokia pusę metų pasiūlė pigesnius skrydžius tai dienai į Fererų salas. Visgi pasiūlymas nesugundė, nes supratau, kad kovo mėnesį vidury vandenyno gali būti nekoks oras. Pavyzdžiui apsiniaukęs dangus. Ir nuojauta neapgavo. Nors čia daug nuojautos nereikia, kai tiesiog žinai kokie būna orai kovo mėnesį. Kovo 20 sulaukiau. Ji, priešingai nei ...

Kai paauglystėje skaitydavau nuotykių knygas, gamtos aprašymus stengiausi praleisti. O dabar pats juos pradėjau rašyti... Saulėta, dangus mėlynas mėlynas. Atgaiva akiai ir malonumas fotobjetyvui. Maklinėju šalia senojo tilto per Verknę, visai šalia Jiezno sankryžos. Sielą ramina neskubrus čiurlenimas. Kiek daug vandens! Jeigu vasarą čia upelis, tai dabar plati upė! Bet susižavėjimas tampa dar didesnis, kai tolėliau nuo kranto pamatau sunešto smėlio krūvas ir šalia jų besiilsinčias ledo lytis. Prieš kelias dienas čia būta tikro potvynio! Daug ašarų priverkė ta legendinė mergelė ...

Istorinis stimuliatorius „Dawn of Man“. Tai buvo 2006-ųjų žiemos pabaiga. Kaip tik damušinėjome pirmąjį lietuvišką komercinį strateginį žaidimą „PSI: Sibiro konfliktas“, ir vieną tamsoką bei absoliučiai pilką vasario rytą į gretimą kėdę ofise (Dariaus ir Girėno gatvėje, viena autobuso stotelė iki oro uosto, berods šalia DHL sandėlių) įkrito projekto vadovas Vilmantas B. – Nu va, chebra, kas norit, rašykit design docus naujiems geimams. Tuo metu tai atrodė kaip visiškai logiškas anonsas. PSI artėjo prie pabaigos, aišku, buvo planų jį tęsti, bet kiek ...

Asociatyvinė Kovydo Pandemskio - nepaprastojo valdžios patarėjo karantino klausimais koliažinė nuotrauka. Ačiū lrt.lt Nepaslaptis, kad Zbygniewui Piwacijui nuolat susivaidena - taip buvo ir šį kartą. "Labas vakaras", - pasisveikino vyrai tamsioje tarpuvartėje. -Kodėl nestojate į partiją? - Pirmasis paklausiau aš. -O kam man? Man ir taip gerai! Aišku, kalbėjau su Saulium, bet dabar to nereikia - mes vis tiek prieš koncervatorius su paluckininkais ar be jų. Pasidalintos vietos ir ten tie perbėgimai prieš rinkimus tai butaforiniai tokie daugiau. Dėl vaizdo prie partijos kokios ...

Bradas Pittas, ryjantis filmo biudžetą. Dideliame sidabriniame ekrane dabar siaučia nauja „mokslinės fantastikos drama“ „Ad Astra“. Bet čia va surašysiu, kodėl tai yra nei mokslinės, nei fantastikos, bet tiesiog psichologinė drama. Tik įspėju: nematę filmo būkit atsargūs, nes kai ką galima interpretuoti kaip spoilerius. Bet kas po ko vyksta ir bendro siužeto pirmoje dalyje nepasakoju – tik miglotą palyginimą. O antroje aiškiai išskirtoje dalyje nagrinėju konkrečius feilus - bet ne scenarijų. I dalis: Palyginimas Įsivaizduokite, kad nusprendžiate pastatyti filmą apie, sakykim, emigracijos ...

Šiandien dar kartą įsikėliau dviratį į traukinį, važiuojantį link Naujosios Vilnios. Nors pradinis planas buvo važiuoti iki galutinės stotelės, bet aplinkybės (namuose palikta piniginė) privertė išlipti pirmojoje stotelėje - Pavilnyje. Ir labai gerai, kad ten išlipau, nes ko ten važinėtis po tą Vilniaus Krymą-Charkovą, kai ir Pavilnio miškuose yra ką pamatyti. Pavilnio stotelėje atsigėręs arbatos iš termoso, pajudėjau link Tuputiškių Serpantino. Nors jį jau esu lankęs keliuose ankstesniuose savo žygiuose tame krašte, bet šis ankstyvas pavasaris ir vis dar pliki medžiai parodė dar nematytą ...

Apie gražuolius Valãkampius dažnai girdėdavau dar vaikystėje, kai mano dviračio ratai net nebuvo lietę Vilniaus grindinių ir žvyrkelių. Jau nuo seno vilniečiai mėgdavo čia lankytis bei geru žodžiu apie šią vietovę atsiliepti. Ir ne veltui. Tikrai yra čia kur akis ir dviratį paganyti. Kaip jau yra įprasta šiais laikais, kiekvieną naują aprašomą maršrutą po Vilnių galiu sau leisti pradėti/pabaigti kokio nors kito mano aprašyto maršruto pradžios/pabaigos vietoje. Taip ir šį kartą: Valakampių - Turniškių maršrutą pradedu maždaug ten, kur prasideda/baigiasi (i) Jeruzalės - ...